Malta, Malta, Maaalta! Va čia tai šalis. Tai gan maža sala Pietų Europoje, Viduržemio jūroje. Sostinė – Valeta. Ten mes savaitei ir atskridome, į Valetą. Kai sakau „mes“, turiu galvoje save, mano seserį, mano trenerį su mergina ir dar du savo treniruočių draugus. O taip, treniruočių. Nežinau, ar žinojai, bet aš lankau Shindokai-kan karatė būrelį jau nuo 13 metų. Tad kelionė į Maltą man pirmoji sporto kelionė.

​

Jei kas paprašytų šią kelionę apibūdinti vienu žodžiu, sakyčiau „sveikata“. Taip manau todėl, kad kasryt mes visi keldavomės 7 valandą ryto, bėgdavome keleto kilometrų krosą. Kroso finišas - Viduržemio jūros pakrantė. Ant smėlėto jūros kranto mes sportuodavome karatė, t.y. darėme katas (tai baziniai karatė savigynos pratimai, atliekami judant. Pagrindinai judesiai atliekami smūgiuojant rankomis), kovojome pučiant gaiviam vasaros vėjeliui. Po treniruotės parlėkdavome į viešbutį pusryčiauti. Po sporto man visas maistas būna skanus, tačiau čia buvo ypač skanu!

​

Po pusryčių kasdien laukdavo ekskursijos. Keletą kartų važiavome į sostinės centrą, ten daug mažų parduotuvių, kur tikrai galima rasti lauktuvių artimiesiems. Čia pamačiau ir labai gražių vietinių menininkų paveikslų. Vykome ir į Žydrąją lagūną. Tai - rojus žemėje. Rekomenduoju ir rekomenduosiu. Ryškiai mėlynas turkio spalvos vanduo... akmens uolos... baltas smėlis... Net kvapą gniaužia. Vienintelis minusas: daug daug žmonių. Tai tikrai populiari vieta Maltoje, tad lankytojų netrūko.

​

Taip pat iš Maltos salos laiveliu plaukėme į Gozo salą. Bilietas kainavo apie 5 eurus. Tad pigu ir verta. Gozo sala skiriasi nuo Maltos, ji ramesnė, gyvenimas verda lėtesniu tempu, tačiau vanduo lygiai toks pat mėlynas. Atvykus į Gozo salą tarsi supranti, kaip atrodė Malta seniau, nes ten tvyro jauki, rami užmiesčio atmosfera.

​

Kelionę į Maltą visada prisiminsiu kaip kelionę į rojų žemėje. Mano didžiausia svajonė - aplankyti kuo daugiau salų, nuvykti net į Havajus. Tad Malta buvo tarsi mažas žingsnelis to link. Be to, geriau pažinau savo trenerį, draugus. Kelionės visuomet artina žmones. Gailiuosi tik vieno – kad nenusipirkau Maltoje matyto nuostabaus paveikslo. Taip gražiai jis dabar kabėtų ant mano kambario sienos ir kasdien primintų apie šį nuostabų kampelį!...

​

„Tūkstančio mylių kelionė prasideda pirmuoju žingsniu“ (Lao Tzu)